vaikestis

vaĩkestis sm. (1) KII26, K, K.Būg, NdŽ, KŽ; MŽ, N, Rtr žr. vaikištis 1: Baikštus vaĩkestis BŽ114. Vaikų (vaĩkesčių) būdas KI694. Žinom juk visi, kaip mums biedniems pasidarė, kaip mes, vaĩkesčiais glūpais dar būdami, žaidėm K.Donel.